karūnininkas

×karū̃nininkas sm. (1) K; R, N kas vėliavą neša, vėliavininkas, vėliavnešys: Auptmanas tuojaus bėgo žiūrėti, ką jo karūnininkas daro LC1883,44. Atiduotas didžiam karūnininkui didžios kunigaikštystės Lietuvos A1884,411.